mažtūris

mažtū̃ris, -ė smob. (2), mažtùris (2) žr. 1 mažatūris: Mažtū̃ris žmogus, o visokioms germėms apdovinotas Šts. Ponas, kurs maža turia turtų, lobių, naudos, mantos, vadinas mažtùris J.